- sužvarbimas
- sužvarbi̇̀mas dkt.
.
.
sužvarbimas — sužvarbìmas sm. (2) → sužvarbti 1: Nejučiomis sugaudavo norą kažką padaryti, nuveikti, netgi kažkaip nubausti save – vėjuotą naktį išeiti į lauką ir iki visiško sužvarbimo ar kvaitulio galvoje stebėti J.Mik. žvarbimas; nužvarbimas; sužvarbimas … Dictionary of the Lithuanian Language
nužvarbimas — nužvarbìmas sm. (2); S.Dauk → nužvarbti 1. žvarbimas; nužvarbimas; sužvarbimas … Dictionary of the Lithuanian Language